Verslo atstovai ir mokslo įstaigos vienija savo jėgas
Šiauliuose pirmą kartą įsikūrė „Atvira inžinerinės pramonės laboratorija“ – praktinių gamtamokslinių ir inžinerinių kompetencijų tobulinimo renginys, prisidėsiantis prie Šiaulių – inžinerinės pramonės miesto, plėtros. Verslo atstovai ir mokslo įstaigos vienija savo jėgas, siekdami Šiaulių regiono jaunimą ir tėvus supažindinti su jiems aktualia informacija apie šiandienos ir ateities profesijas, specialistų poreikį atskiruose sektoriuose. Tokio tipo interaktyvus renginys ir motyvacinė sesija yra puikus jaunimo profesinio orientavimo ir karjeros planavimo pavyzdys.
Šiaulių valstybinė kolegija, Šiaulių pramonininkų asociacija ir technologijų perdavimo ekspertai surengė motyvacinę sesiją moksleiviams, studentams ir jų tėvams „Mokslas, verslas ir pramonė 4.0“, o rytoj praktinėse dirbtuvėse „Pagamink ir išbandyk“ jaunimas projektuos 3D gaminius, konstruos nuotoliniu būdu valdomus modelius. Dviejų dienų renginys,surengtas Chaimo Frenkelio viloje ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje – tai projektas, finansuojamas Šiaulių miesto savivaldybės pagal Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių miesto teritorijoje veikiančių aukštųjų mokyklų bendradarbiavimo programą.
„Neabejojame, kad projektas pagerins Šiaulių, laikomų inžinerinės pramonės miestu, įvaizdį. Tikimės, kad pažintis su technologijomis, siūlomos veiklos paskatins moksleivius rinktis inžinerines studijas, pritrauks abiturientus į Šiaulių miesto aukštąsias mokyklas. Numatėme, kad inžinerinės pramonės laboratorijoje praktinius įgūdžius patobulins daugiau nei 200 moksleivių, o pasisemti žinių, aplankyti LINPRA infomobilius bei pramonės gaminių parodą galėjo kiekvienas šiaulietis ar miesto svečias. Renginys sustiprins bendradarbiavimą tarp švietimo įstaigų ir verslo atstovų, tikimės, kad užmegzti kontaktai bus naudingi naujiems projektams įgyvendinti“, – sako Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė dr. Natalija Šedžiuvienė.
Pasak kolegijos direktorės, apie 40 proc. absolventų dirba jau studijų baigimo dieną, o apie 92 proc. kolegijos parengtų specialistų dirba praėjus 12 mėn. po studijų. Siekdama atliepti regiono interesus ir rengti įmonėms reikalingus specialistus, kolegija palaiko glaudžius ryšius su verslo įmonėmis ir asociacijomis – aktyviai bendradarbiaujama su daugiau kaip 200 regiono įmonių, įstaigų, organizacijų, ši aukštoji mokykla turi per 50 strateginių socialinių partnerių. Kolegija priklauso baldų pramonės klasteriui „Baltic Furniture Cluster“ ir „Lietuvos plastikų klasteriui“, yra Šiaulių pramonininkų asociacijos bei Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų narė.
Šiaulių valstybinė kolegija, jau dabar numatydama inžinerinių specialybių atstovų reikalingumą ir įvertindama puikias jų ateities įsidarbinimo galimybes, rengia elektros, elektronikos, transporto, aplinkos ir statybos inžinerijos studijų krypčių specialistus, kurie, šioje aukštojoje mokykloje baigę trejus ar ketverius metus trunkančias į praktinių įgūdžių lavinimą orientuotas studijas, drąsiai galės žengti į nuolat kintančią ir naujų kompetencijų reikalaujančią darbo rinką. Iš daugiau nei 2000 studentų beveik 40 proc. kolegijos studentų studijuoja Inžinerijos ir Informatikos mokslų studijų programose. Kolegijos absolventai laukiami ir pačiose moderniausiose įmonėse, nes jie yra pasirengę darbe pritaikyti visas naujausias technologijas. Informatikos ir Inžinerijos mokslų absolventų įsidarbinamumas siekia daugiau nei 80 proc. (12 mėn. po studijų baigimo).
„Švietimo sistema yra darbo rinkos kertinis pagrindas, nuo kurios priklauso tolimesnis valstybės ekonomikos augimas. Mažos ir gamtinių išteklių neturinčios Lietuvos didžiausias turtas yra jos žmonės, todėl mokslo kokybė turi būti didžiausias prioritetas“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
LPK vadovo nuomone, žengiant į ketvirtosios pramoninės revoliucijos amžių, reikia kalbėti apie kitokią pramonę – apie modernią, aukštosiomis, skaitmeninėmis technologijomis grįstą, didelio produktyvumo, didžiulę pridėtinę vertę kuriančią ir pasaulyje konkurencingą pramonę. Pasak R. Dargio, šios tendencijos atneša iššūkius mokslo įstaigoms, kurios jau šiandien turi būti prisitaikiusios prie artėjančių galingų pramonės pokyčių: „Tam, kad idėjos būtų įgyvendintos, reikia išsilavinusių žmonių, galinčių valdyti ir naudoti kuriamas technologijas. Todėl verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus, nes kuo anksčiau jaunas žmogus realybėje susipažįsta su darbo specifika, tuo greičiau įsitvirtina darbo rinkoje“.
Dviejų dienų renginyje „Atvira inžinerinės pramonės laboratorija“ jėgas suvieniję verslo atstovai, savo srities profesionalai ir jaunimas kalbėjo, kokie iššūkiai visų laukia ir kokios žinios bus reikalingos, žengiant į ketvirtosios pramoninės revoliucijos amžių, kuris dar vadinamas daiktų internetu. Svarbų dėmesį šiam klausimui ir ateities specialistų parengimui skiria inžinerinė pramonė.
„Europos siekis tapti konkurencingiausia ir žiniomis paremta ekonomika pasaulyje labai priklauso nuo šalių, ES narių, įmonių ir pavienių asmenų galimybių prisitaikyti prie ateities kompetencijų poreikių. Svarbus vaidmuo tenka švietimo ir mokymo įstaigose dirbantiems dėstytojams. Lietuvos pramonei reikia gebėjimo teikti paslaugas studentams ir įmonėms ir būtent tokias paslaugas, kurios atitiktų europinio lygmens darbo rinkos poreikius“, – sako Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius Gintaras Vilda.
Europoje inžinerinės pramonės įmonės pagamina daugiau kaip 75 proc. viso Europos Sąjungos (ES) eksporto produkcijos, šiai pramonei tenka 80 proc. visų Europos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros investicijų, o tai reiškia, kad sektoriuje, apimančiame daugiau nei 130 000 įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 10 mln. žmonių ir prekybos apyvarta siekia 1,825 mlrd. Eur, reikia ir reikės naujų specialistų. Inžinerinė pramonė – vienas iš labiausiai išvystytų ir progresuojančių sektorių Lietuvoje, jis kuria šaliai reikšmingą vertę, gali pasiūlyti daug patrauklių darbo vietų, padėti jauniems žmonėms padaryti karjerą.
