Nuotolinio mokymo(si) pliusai ir minusai
Šiaulių valstybinės kolegijos Transporto inžinerijos katedros docentas dr. Saulius Niauronis turi pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti nuotolinio mokymo(si) kokybę.
Studijų procesui Saulius Niauronis jau ir anksčiau pasitelkdavo platformas Moodle ir Classroom – labiau kaip papildomas priemones, o ne pagrindines. Jis prisipažįsta nebuvęs didelis tokio mokymo(si) entuziastas, o dabar, kai kol kas nėra kitų alternatyvų, apie nuotolines studijas gali diskutuoti inžineriškai tiksliai pasverdamas visus jų pliusus ir minusus.
Nuotolinio mokymo(si) privalumai
Nuotolinio mokymo priemonės tikrai gali rasti savo paskirtį ir tada, kai mokomasi bendraujant tiesiogiai. Svarbiausia yra ištobulinti proceso medžiagą ir tvarką. Jeigu vieną kartą gerai pasirengiama, antrais metais taikyti nuotolinį mokymą(si) jau yra lengviau. Nuobodžiosios (studentams) dalies dėstymui, ko gero, toks būdas netgi yra tinkamesnis. Susitikimus su studentais, kaip teigia pašnekovas, būtų galima orientuoti į tai, kas jiems labiau patinka. Taip atsirastų galimybė padaryti didesnę įtaką studentų raidai, nes subjektyvus požiūris į dėstytoją galimai susiformuotų palankesnis. Tiesiog pasirengti tokiam darbui dėstytojas turi turėti daugiau laiko.
Saulius Niauronis papasakojo, kad šį pusmetį teorijos dėstymą jis buvo sukoncentravęs į semestro pradžią, todėl karantino ir nuotolinio darbo metu tereikia pakonsultuoti studentus. Jie turi konkrečias užduotis, žino, kada ir ką turi atsiskaityti. Darbų gynimai, kuriuose pristatomos skaidrės, daromi naudojant vaizdo įrašus. Juose matosi studento veidas, pats pristatymas, o pagrindiniame vaizde – kalbėtojo darbalaukis, t. y. skaidrės.
Kas galėtų būti geriau
Dėstytojas Saulius pastebi daug taisytinų nuotolinio mokymo(si) momentų. Kaip dėstytojui problema yra ta, kad studentai klausimus užduoda ne paskaitų metu (paprastai jie planuoja, kad konsultuosis būtent susitikę), o bet kada. Gavęs klausimą, dėstytojas irgi nori greičiau atsakyti, kad studentas išsiaiškintų ir galėtų atlikti darbą, kuriam paprastai nebelieka daug laiko. Atrodo, kad studentai tikisi, jog į kiekvieną klausimą atsakymas bus pateiktas per pusdienį ar dieną, tiesiog bet kada. Dėstytojui tai labai trukdo susikaupti ir tinkamai atlikti visus kitus darbus.
Pašnekovas pastebi ir tai, kas nėra gerai studentams. Klausimai ir atsakymai gyvai leidžia mokytis ir pokalbį vystyti reikiama linkme priklausomai nuo pokalbio metu gautų žinių. Kai atsakymo tenka palaukti (kad ir valandą), tai jau daug kebliau. Dėstytojas Saulius prisimena vieno kolegos profesoriaus teiginį, kad studentams labai svarbus yra ir žmogiškasis dėstytojo, t. y. specialisto ar savotiško autoriteto, aspektas. Paskaitos nėra tik informacija apie dalyką. Tai yra ir informacija apie tai, kaip žmonės mato pasaulį, kaip jie įgyja ir naudoja turimas žinias. S. Niauronis apgailestauja, kad inžinerinių mokslų atveju šių dalykų perdavimo būdo per nuotolį jam dar nepavyko išrasti.
Kai nuotoliniu būdu ginami studentų darbai, gynimams nereikia visos grupės susitikimo. Atrodytų, tai yra gerai, studentai nebeturi laukti eilės atsiskaityti, bet dėstytojas Saulius tokį dalyką vertina kaip trūkumą, nes sumažėja diskusijų, kuriose ir gimsta naujos tiesos.
Keli patarimai studentams
Šiaip dėstytojas studentams gerų žodžių negaili. Sauliaus manymu, jie nuotoliniam darbui yra pasirengę, noriai dalyvauja atsiskaitymuose realiu laiku.
Studentams jis pirmiausia pataria laikytis kiekvieno dėstytojo nustatytos tvarkos. Jei dėstytojas tvarkos nenurodė, būtina patiems jos reikalauti. Klausimus, pavyzdžiui, reikia planuoti, t. y. juos pateikti, tada, kai atliekamos atitinkamos užduotys, nes atsakymai gali būti naudingi visai grupei, tad dėstytojas tikrai bus geriau pasirengęs ir išsamiau atsakys. Klausti reikia konkrečių dalykų, kuo daugiau klausimų užduoti viename laiške, nes taip dėstytojo atsakymas bus išsamesnis. Kai klausimai pateikiami po atsiskaitymo (pavyzdžiui, studentui vėluojant atsiskaityti), dėstytojas visiškai neturi motyvacijos grįžti prie senų dalykų, kurie su kitais studentais jau aptarti.
Studentas turi skirti laiko mokytis savarankiškai. Taip turėtų būti ne tik nuotolinio mokymo(si) metu, bet ir apskritai per visas studijas. Tikram studentui, mano Saulius, dėstytojas turėtų būti krypties formuotojas ir konsultantas, o ne informacijos šaltinis.
