4 dalykai, kuriuos svarbu žinoti stojantiesiems
Birželio 1 d. prasidėjęs bendrasis priėmimas į šalies universitetus ir kolegijas jau, galima sakyti, įsibėgėjo. Šiemetiniame priėmime netrūksta naujovių, svarbių akcentų, į kuriuos ir norime atkreipti planuojančių studijuoti dėmesį.
1. Stojimo reikalavimai priklauso nuo vidurinio išsilavinimo įgijimo metų
Bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas prasidėjo birželio 1 d. Stojantieji prašymus gali pateikti informacinėje sistemoje lamabpo.lt.
Reikalavimai stojantiesiems priklauso nuo vidurinio išsilavinimo įgijimo metų. Pavyzdžiui, jeigu vidurinį išsilavinimą įgijote 2014 metais ir anksčiau, norint studijuoti pakanka tokį išsilavinimą liudijančio dokumento.
Stojant šiemetiniams abiturientams bus atsižvelgiama ne tik į valstybinių brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Tie, kurie stos į valstybės finansuojamas studijų vietas, turės būti išlaikę tris valstybinius egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (valstybinį arba tarptautinį anglų, vokiečių arba prancūzų kalbos egzaminą) ir matematikos (išskyrus stojančius į menų studijas). Šių egzaminų vidurkis universitetuose turės būti ne mažesnis kaip 40, kolegijose – ne mažesnis kaip 25 balai.
Stojantiems į kolegijas ir pretenduojantiems į valstybės finansuojamą vietą šiemet nebepakanka mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, reikia būti išlaikius valstybinį. Pretenduojantiems į valstybės nefinansuojamas vietas Šiaulių valstybinėje kolegijoje (ŠVK) į konkursinį balą įskaitomas ir mokyklinis lietuvių k. egzaminas.
Naujas reikalavimas 2019 m. abiturientams – penkių mokytis privalomų skirtingų mokslo sričių dalykų metinių įvertinimų vidurkis. Stosiantiems į kolegijas jis turi būti ne žemesnis nei 6.
Informacinėje sistemoje automatiškai bus atrinkti geriausi stojančiojo metiniai įvertinimai iš privalomų mokytis dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių arba lenkų, arba rusų, arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos, geografijos arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos, fizikos, chemijos arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko, technologijų programos krypties dalyko arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės, inžinerinio, meninio arba muzikos) programos dalyko; bendrosios kūno kultūros, pasirinktos sporto šakos arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.
Tiems, kurie vidurinį išsilavinimą yra įgiję 2018 ir 2019 metais ir pageidautų studijuoti valstybės nefinansuojamose vietose, užteks būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turėti brandos atestatą.
Minimalus konkursinis balas – 4,3 – taikomas visiems stojantiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas (šis reikalavimas nuo vidurinio išsilavinimo įgijimo metų nepriklauso).
2. Priėmimas vyksta keliais etapais
Bendrajame priėmime, kurį sudaro pagrindinis (pirmasis ir antrasis etapai) priėmimas ir papildomas priėmimas, šiemet savo programas siūlo 36 Lietuvos aukštosios mokyklos: 17 universitetų ir 19 kolegijų. Valstybės finansavimą šiais metais numatoma skirti 13 tūkst. pirmakursių: 7,7 tūkst. stojantiems į universitetus, 5,4 tūkst. – į kolegijas.
Prašymai teikiami Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje iki liepos 22 d. 15 val. Stojantys į universitetines ir kolegines studijas prašymus turi pildyti skiltyje „Pirmosios pakopos ir vientisosios studijos“.
Apie konkurso rezultatus pretendentai į studijas bus informuoti liepos 26 d. tiek informacinėje sistemoje, tiek elektroniniu paštu, kurį nurodys pildydami prašymą. Sudaryti studijų sutartis bus galima liepos 29–31 dienomis.
Viso pagrindinio priėmimo pirmojo etapo metu norintis studijuoti asmuo į prašymą gali įtraukti iki 9 pageidavimų, kuriuos, atsižvelgiant į brandos egzaminų rezultatus, galima papildyti ar išbraukti, keisti jų eiliškumą, pasirinkti studijų formą ir finansavimo pobūdį. Jei prašymas koreguojamas kelis kartus, galioja paskutinė koreguoto prašymo versija.
Pasibaigus pirmajam etapui bus galima dalyvauti antrajame pagrindinio priėmimo etape. Kitaip nei ankstesniais metais, abiturientui, nedalyvavusiam pirmajame etape, nebereikės laukti papildomo priėmimo, kad būtų galima registruoti prašymą. Tą jis galės padaryti antrajame etape, vyksiančiame nuo rugpjūčio 1 d. 12 val. iki rugpjūčio 3 d. 12 val. Kvietimų studijuoti stojantieji sulauks rugpjūčio 6 d., o rugpjūčio 7–8 dienomis galės sudaryti studijų sutartis. Svarbu žinoti, kad jei asmuo dalyvavo pirmajame priėmimo etape ir pasirašė valstybės finansuojamos vietos sutartį, o po to persigalvojo ir ją nutraukė, tuomet jis negalės dalyvauti antrojo etapo konkurse dėl valstybės finansuojamų vietų.
Pretenduojantys į likusias laisvas vietas galės registruoti savo prašymus rugpjūčio 12–15 dienomis ir dalyvauti papildomame priėmime. Šiame etape teikiamas naujas prašymas, kuriame galima nurodyti ne daugiau kaip 6 pageidavimus. Jau turintys pasirašytas sutartis valstybės finansuojamose studijų vietose ar gavę studijų stipendiją, papildomame priėmime prašymus galės teikti tik į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 20 d. iki 12 valandos.
3. Tiesioginis priėmimas: pasirašyti studijų sutartį galite jau dabar
Tiesioginio priėmimo metu galima pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Tie asmenys, kuriems nėra aktualus valstybės finansavimas, apsilankę ŠVK priėmimo tarnyboje ir pateikę išsilavinimo dokumentus, gali iš karto pasirašyti studijų sutartį, jei atitiks minimalius reikalavimus.
Stojantiems į valstybės nefinansuojamas vietas tiesioginio priėmimo metu reikia būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą, jei vidurinis išsilavinimas įgytas 2018, 2019 m. Jei vidurinį išsilavinimą įgijote 2017 metais ir anksčiau, minimalūs reikalavimai netaikomi, pakanka turėti brandos atestatą.
Perėjimas iš kitų aukštųjų mokyklų, priėmimas į aukštesnius kursus įskaitant turimą išsilavinimą ar neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas – šiais būdais taip pat galima tapti ŠVK studentu.
4. Konsultuokitės!
Studijos Šiaulių valstybinėje kolegijoje vykdomos nuolatine (3 m.) ir ištęstine (4 m., studijos lengvai derinamos su darbu) formomis.
Jeigu domitės studijų Šiauliuose galimybėmis, svarbiausia – nepalikti neatsakytų klausimų. Dažnu atveju reali tikimybė, kad norintis studijuoti žmogus nežino visų niuansų, galinčių palengvinti kelią aukštojo mokslo link. Būtent todėl kviečiame domėtis, drąsiai klausti ir kartu ieškoti individualių sprendimų.
Už mokymosi pasiekimus, socialiai aktyvią veiklą, privalomąją pradinę karo tarnybą ir kt. prie konkursinio balo gali būti skiriama papildomų balų – taip padidinama įstojimo galimybė.
Visą informaciją apie konkursinio balo sandarą stojantiems į ŠVK rasite ČIA.
Studentų priėmimo tarnyba konsultuoja Kolegijos centriniuose rūmuose, Aušros al. 40, 211, 222 kab. Darbo laikas: pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val. (12.00–12.45 val. pietų pertrauka), penktadieniais – 8.00–15.45 val. (pietų pertrauka 12.00–12.45 val.). Tel. (8 41) 52 37 69, mob. +370 615 97 114, el. p. priemimas@svako.lt.