ŠVK studentas pataria žengti pirmyn
Automatikos ir elektros inžinerijos studijas jau kitą mėnesį baigsiantis Alfredas Boveris sako, kad studijos, mokslas ir jame gyvenantys žmonės – visada įdomu, todėl studijuoti verta jau vien dėl to.
Šiaulių valstybinę kolegiją prieš kelerius metus elektros inžinerijos studijoms pasirinkęs Mažeikių rajone gyvenantis Alfredas Boveris vadovavosi labai pragmatiškais motyvais. Jis tiesiog dairėsi, kur galėtų arčiau namų studijuoti. Kolegijoje vykdoma Automatikos ir elektros inžinerijos studijų programa buvo pasirinkta todėl, kad reikėjo namuose sutvarkyti elektros instaliaciją. Aišku, prie šių motyvų prisidėjo dar ir paprasčiausias žinių troškimas, noras turėti daugiau veiklos.
„Pradžioje nelabai ir gilinausi į programą, stoju mokytis, vadinasi, ką reikės, tą ir mokysiuos,“ – studijų pradžią prisimena pašnekovas. Studijuojant, aišku, būta visko. Kaip ir beveik kiekvienam studentui, Alfredui laiko užtekdavo iki pat egzaminų, o paskui netikėtai užklupdavo sesija – mokymasis ir darbų ruošimas iki paryčių.
Nuo teorinių paskaitų iki papildytos realybės pritaikymo
Kolegijoje Alfredas Boveris gavo gerokai daugiau žinių, negu jų reikia elektros instaliacijai namie sutvarkyti. Be paskaitų ir praktinių užsiėmimų, jis įsitraukė į programos INOSTART veiklas. Programa INOSTART sudaro sąlygas Šiaulių miesto aukštųjų mokyklų studentams ir mokslininkams bendradarbiauti su verslo atstovais, kad būtų galima įgyvendinti tyrimus pagal įmonių pateiktą poreikį IT ir inžinerinių sprendimų srityse. Programa naudinga visiems jos dalyviams: studentai gerina praktinius įgūdžius, gauna realios patirties, dėstytojai tenkina mokslinius interesus, o verslas turi galimybę pasinaudoti naujausiais technologijų pasiekimais.
INOSTART programa Alfredui leido labiau gilintis į mokslus, pastūmėjo dalyvauti keliose konferencijose, suteikė daugiau žinių ir naujų malonių patirčių.
„Su INOSTART programa dirbau trejus metus. Antrame ir trečiame kurse prisidėjau prie „Bevielių mažos galios (IoT – Internet of things) tinklų panaudojimo logistinių procesų valdymo ir kontrolės procesuose“ tobulinimo ir plėtojimo. Šiais metais perėjome prie „Papildytos realybės pritaikymo pramonės mašinų stebėsenai“. Dirbome kartu su Inžinerijos katedros lektoriumi Mariumi Kernagiu, mums padėjo Verslo ir technologijų fakulteto dekanė dr. Ingrida Vaičiulytė.
Pirmojo projekto esmę sudaro tai, kad IoT tinklas panaudojamas roboto valdymui. Robotas Šiaulių įmonėje savarankiškai atrenka ar padeda prekes / detales į lentynas arba iš jų.
Papildyta realybė vis dar tobulinama. Ji taikoma nuotoliniu būdu stebėti tinkle esančių įrenginių darbui, pateikia bet kurią su įrenginiu susijusią informaciją – nuotraukas, vaizdo įrašus, brėžinius, tuo metu vykstančių procesų rodmenis. Pavyzdžiui, naujas darbuotojas, nukreipęs planšetę į neveikiantį įrenginį, gali peržiūrėti mokomąjį pažintinį vaizdo įrašą, kuriame parodyta, kaip dirbti su tuo įrenginiu,“ – trumpai jau atliktų ir dar atliekamų darbų esmę nusako Alfredas.
Spėjantis viską
Studijuojantis, dalyvaujantis įvairiose su studijomis susijusiose veiklose pašnekovas randa laiko ir kitiems užsiėmimams. Jis dar yra ir Lietuvos kariuomenės savanoris.
„Savanorystė Lietuvos kariuomenėje atima nemažai savaitgalių, išvykstu iš namų mažiausiai kartą per mėnesį. Įvairūs kursai mokymo centruose trunka ir po 2–3 savaites“, – patirtimi dalijasi Automatikos ir elektros inžinerijos programos studentas.
Laisvą nuo akademinių ir pilietinių įsipareigojimų laiką jis skiria šeimai. Po darbo visada yra ką tvarkyti namuose ar sodyboje. Vasarą laukia maudynės upėje, žvejyba, kelionės.
Alfredo Boverio pavyzdys įrodo, kad viską suspėti tikrai įmanoma.
„Patarčiau įkvėpti ir drąsiai žengti pirmyn, net jei ir atrodo, kad laiko nėra, sunku, toli važinėti. Sunki gali būti tik pradžia. Automatikos ir elektros inžinerijos studijų programa yra viena iš daugelio įdomių ir naudingų programų, patarčiau ją rinktis norintiems tobulėti, įgyti žinių ir dirbti automatikos srityje,“ – apibendrina Alfredas.
Apskritai būsimasis absolventas Šiaulių valstybinę kolegiją tikrai rinktųsi dar kartą. Ne vien todėl, kad ji arti nuo Mažeikių rajono, bet ir dėl puikaus supratingų dėstytojų kolektyvo. Visiems jiems Alfredas Boveris jaučiasi dėkingas.
