Studentė ir daug būdų gerumui parodyti
Studentei Agnei Cimalonskaitei studijos ir savanorystė padėjo tapti geresne savo pačios versija.
Šiaulių valstybinėje kolegijoje Socialinį darbą studijuojančios, savanoriaujančios ir globos namuose dirbančios Agnės kasdienybė iš šalies atrodo kupina darbų ir įsipareigojimų, nepaliekanti vietos pomėgiams ar tiesiog tam, kas paprastai vadinama jauno žmogaus gyvenimu. Pabendravus su pačia mergina pasidaro aišku, kad tai, ką ji daro šiuo laikotarpiu, yra ankstesnių pasirinkimų rezultatas.
Dvyliktokė renkasi savanorystę
Galima sakyti, kad Agnei pasisekė, nes ji aiškiai žinojo, pajuto, kuo nori būti gyvenime. „Buvau mergina, kuri visada žinojo savo vertybes ir jomis vadovavosi. Pagrindinė vertybė, kurią iki šiol puoselėju, skatinu ir labai vertinu ne tik savo pačios, bet ir kitų žmonių atžvilgiu, yra gerumas,“ – pasakoja pašnekovė. Ši vertybė padėjo merginai suvokti, kad jos pareiga – padėti kitiems.
Yra daug būdų gerumui išreikšti, tai galima daryti kiekvieną dieną ir visą gyvenimą. Vadovaudamasi tokiu moto Agnė nėrė į savanorystę dar 12 klasėje. Kartu su klasės drauge ji po pamokų važinėdavo į Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo parapijos vaikų dienos centrą. Jau ten Agnė teigia supratusi savanorystės esmę – duodamas tu gauni daugiau. Bendravimas su įvairaus amžiaus vaikais suteikė jėgų nepasiduoti, džiaugtis, nebijoti savęs netobulos ir priimti save net tada, kai tai gali atrodyti neįmanoma. Savanorystė leido pažinti nuostabių žmonių, kurie tada dar tik būsimą studentę labai praturtino savo žiniomis ir patirtimis. Veikla šiame centre truko 6 mėnesius, per kuriuos teko dalyvauti ir mokymuose savanoriams. Paskaitoje apie bendravimą, bendravimo įgūdžius gauta informacija Agnė stengiasi naudotis iki šiol.
Gerumas gali būti ir gyvenimo būdas
Agnė teigia, kad savo gyvenimo būdą ji pasirinko rinkdamasi Socialinio darbo programą Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Pačios studijos, pasakoja pašnekovė, jai tikrai patinka: „Socialinio darbo studijos yra ne tik įdomios, bet labai plačios dėl gaunamų žinių, praktikų, savanorystės. Šios studijos man atvėrė labai daug galimybių mokytis, tobulėti, ieškoti, tyrinėti ir atrasti.“
Studijuodama Agnė daugiau sužinojo apie jai jau pažįstamą savanorystę, todėl pirmame kurse mergina vėl pradėjo savanoriauti. Iš pradžių ,,Maisto banke“, paskui Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Šioje įstaigoje pašnekovė dabar sėkmingai dirba.
Savanoriaudama globos namuose, Agnė sako supratusi, kad jai arčiausiai širdies yra buvimas su vaikais. Kaip tik tuo metu prasidėjo projektas ,,Niekieno vaikai“. Studentei darbas šiame projekte davė labai daug. „Iki šiol atsimenu kiekvieną kūdikį, vaiką su kuriuo buvo praleistos nuostabiausios valandos. Supratau, kad nė vienas vaikas nenusipelno būti vienas ir vienišas. Niekieno vaikai – mūsų visų vaikai, mes esame atsakingi už juos. Visa širdimi atsidaviau kiekvienam vaikui ir esu labai dėkinga savanoriams, kurie budi prie vaikų lovų, išgyvena, išjaučia kartu su vaikais visas negandas ir džiaugsmo akimirkas,“– mintimis dalijasi Agnė. Dar buvo savanorystės ,,Motinos Teresės šeimų namuose“ laikotarpis, atnešęs daug emocijų, kurias studentė bando suprasti iki šiol.
Savanorystės pamokos
Kalbėdama apie visus savanorystės etapus, Agnė pabrėžia, ką jai pačiai suteikė ši veikla. Pašnekovė teigia išmokusi labai daug: laimės, nuoširdumo, nebijojimo klysti, savęs priėmimo. Būsimai diplomuotai socialinio darbo specialistei savanorystė yra indėlis į profesinę karjerą. Socialinis darbas paremtas bendravimu su įvairiomis klientų grupėmis, todėl savanoriaujant galima įgyti tinkamų įgūdžių, kaip bendrauti be smerkimo, žeminimo, nesupratimo, apatijos. Mylėdamas kitus, žmogus myli ir save. Savanorystė parodo, kokie trapūs, bet tuo pačiu metu stiprūs ir vieningi gali būti žmonės.
„Žmones, besiimančius savanoriškos veiklos, paprastai veda mintis, kad taip jie atiduoda duoklę visuomenei, tačiau laikui bėgant ateina supratimas, kad daugelis gavo kur kas daugiau nei davė. Būtent tai man yra savanorystė. Atgavau tai, ko kažkuriuo gyvenimo laiku, regis, buvau netekusi – gyvenimo džiaugsmą,“ – svarbiausius atradimus pabrėžia Agnė.
Šiuo metu ji jau kelis mėnesius dirba Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namuose. Per tą laiką užmegzti labai šilti tarpusavio santykiai, kuriuose netrūksta pasitikėjimo. Nors prieš važiuojant į darbo pokalbį buvo baimės, nerimo, įtampos, noras būti priimtai, nuoširdžiai dirbti vis dėlto pasirodė esąs stipresnis. Dabar Agnė dirba tai, kas jai tikrai patinka, myli vaikus, atiduoda jiems visą savo širdį ir toliau tobulėja.
