Socialinis darbuotojas – priimti, suprasti ir padėti
Kolegijos absolventas Andrius Zinkus savo veiklas grindžia noru dirbti su žmonėmis ir keisti jų likimus.
Šiaulių valstybinėje kolegijoje Socialinio darbo studijas baigęs Andrius sako mėgstąs staigius ir drastiškus sprendimus, tačiau jo pasakojime apie kelią iki dabar užimamų SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Globos centro vadovo pareigų galima įžvelgti ir nemažai ženklų, rodžiusių, kaip einama tikslo link.
Pedagogą įveikė socialinis darbuotojas
Andrius papasakojo, kad nuo vaikystės jis svajojo apie mokytojo darbą, tačiau artėjant studijų pasirinkimo laikotarpiui niekaip negalėjo apsispręsti, kurio dalyko mokytoju norėtų tapti.
„Apskritai paskutiniai metai mokykloje kėlė labai daug dvejonių ir nežinios, bet, atėjus stojimo momentui, intuityviai pasirinkau socialinio darbo sritį, nes tam tikra prasme tai labai susiję būtent su mokytojo specialybe,“ – sprendimą sukti į Socialinio darbo studijas prisimena pašnekovas. Įtakos turėjo ir noras dirbti su nepalankioje aplinkoje augančiais vaikais, keisti jų likimus. Šiauliai pasirinkti tiesiog iš praktinių motyvų. Juk jeigu norimos studijos netoli nuo namų, ar verta važiuoti kitur?
Prieš studijas Andrius sakosi neturėjęs kokių nors išankstinių lūkesčių. Kaip ir visi jauni žmonės jis tikėjosi ne tik įgyti žinių, gauti profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą, bet ir leisti laiką kokybiškai, aktyviai, susirasti naujų draugų. Tai įgyvendinti pavyko su kaupu. Jau žiūrėdamas iš laiko perspektyvos pašnekovas konstatuoja, kad įdomių ir kompetentingų dėstytojų perduotos žinios leido sėkmingai startuoti profesinėje veikloje, pažintys su naujais žmonėmis peraugo į artimas draugystes. Studijų laikas įsuko į veiklas Studentų atstovybėje, muzikos grupėje „Studijozai“. Andrius nostalgiškai apibendrina: „Kai kalbu apie laiką, praleistą Šiaulių valstybinėje kolegijoje, nuo veido nedingsta šypsena. Tai tikrai buvo viena geriausių mano patirčių, kurią mielai pakartočiau“.
Kelias iki SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos
Po studijų Andrius Zinkus kurį laiką dar ieškojo to, kuo norėtų užsiimti gyvenime. Į paieškas įėjo emigracija į Šiaurės Airiją, pora metų darbo Šiauliuose, globos institucijoje, teikiančioje pagalbą senyvo amžiaus asmenims, spontaniškas sprendimas išvykti gyventi į Vilnių ir dirbti ten padavėju.
Lemtingi, matyt, buvo į SOS vaikų kaimą išsiųsti CV ir motyvacinis laiškas. Jau tą pačią dieną Andrius sulaukė skambučio ir buvo pakviestas į darbo pokalbį.
„2018 metų gegužės 27 dieną prasidėjo mano kelionė SOS vaikų kaimų organizacijoje. Profesinį kelią tęsiau Globos centro padalinyje, kurio pagrindinis tikslas – stiprinti ir teikti psichosocialinę pagalbą globėjams ir jų šeimose augantiems vaikams,“ – darbo pradžią prisimena Andrius.
Pirmiausia jis dirbo globos koordinatoriumi, teikiančiu paslaugas tokioms šeimoms. Su veržlia ir kūrybinga komanda visi iššūkiai buvo įveikiami. Patirties daugėjo, 2019 metais Andrius įgijo tarnybos atestuoto asmens kvalifikaciją, kitaip tariant, jam buvo leista pradėti mokyti ir konsultuoti būsimus įtėvius ar globėjus. Pasikeitė ir darbo funkcijos: teko atsakomybė organizuoti, vesti mokymus būsimiems globėjams ir įtėviams, vertinti jų pasirengimą priimti naują šeimos narį. Kadangi žinių ir patirties vis daugėjo, 2020 metais Andrius priėmė pasiūlymą vadovauti Globos centrui.
„Nuojauta man kužda, kad tai dar ne riba“, – optimistiškai į priekį žiūri ŠVK absolventas.
Padėti žmogui atsistoti ant kojų
Dirbant su vaikais, pasak Andriaus, svarbiausia yra empatija. Juk netekę tėvų globos vaikai tebeturi biologinę šeimą, nors ir negyvena su ja. Labai svarbu yra pabandyti suprasti susiklosčiusios nepalankios situacijos priežastis, priimti tėvus, nors jie ir padarė klaidų. Žinoma, negali būti nė kalbos apie smerkimą. Tik supratingumas ir palaikymas gali padėti žmogui ir vėl atsistoti ant kojų.
Be empatijos, svarbus racionalumas. Neretai vaikų istorijos yra labai skausmingos, kelia daug negatyvių emocijų. Norint padėti tokiam vaikui reikia gebėti išlaikyti blaivų protą, priimti sprendimus atsiribojant nuo stiprių emocinių išgyvenimų. Darbas su vaikais yra darbas su ypatingai pažeidžiama socialine grupe, todėl tik nuo suaugusiųjų priklauso tolimesnis vaikų likimas.
Socialinio darbo srityje taip pat reikšmingi bendradarbiavimas, atvirumas, įsitraukimas. Svarbu išmokti dirbti komandoje, nes taip lengviau pasiekti bendrų tikslų ir mažesnis pavojus greitai „sudegti“. Judėjimą į priekį taip pat palengvina geranoriškumas, pasirengimas bendrauti, kurti ryšį, atvirumas, supratingumas, energija. Žinoma, šiame darbe (kaip ir bet kuriame kitame) svarbu nepamiršti pasirūpinti savimi, leisti sau nuolat augti, tobulėti.
