Seime diskutuota apie socialinio darbo iššūkius ir galimybes

2017-10-04

Spalio 2 d. Seimo konferencijų salėje vyko konferencija „Socialinio darbo profesionalizacijos link: iššūkiai ir galimybės“, skirta socialinio darbo studijų Lietuvoje 25-mečiui paminėti. Vieną iš konferencijos plenarinių sesijų moderuoti patikėta ŠVK Sveikatos priežiūros fakulteto dekanei Gintai Gerikaitei.

Pranešimus apie socialinio darbo profesiją, iššūkius ir jų įveikimo galimybes, socialinio darbo studijas ir teorijas, jo pripažinimą mokslu skaitė kviestiniai svečiai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Profesoriai iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Austrijos dalijosi patirtimi ir pristatė perspektyvas.

Renginyje dalyvavo socialinio darbo srities atstovai, kurie pirmieji numatė šios profesijos plėtros strategijas, stengėsi perimti kitų šalių mokslo ir praktikos patirtį, kūrė socialinio darbo studijų programas, praktikos vietas, plėtojo socialinio darbo tyrimus ir rūpinosi jo statusu.

Renginį organizavo Švietimo ir mokslo komitetas, Lietuvos socialinio darbo mokyklų ir Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos.

ŠVK Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė, Socialinio darbo katedros lektorė Ginta Gerikaitė ir Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Irena Žemaitaitytė moderavo antrąją konferencijos plenarinę sesiją – diskutuota apie socialinio darbo iššūkius šiandienos socialinių problemų kontekste.

Renginio pabaigoje pristatyta konferencijos rezoliucija:

Konferencijos dalyviai teigia, kad socialinis darbuotojas įgalina žmones, šeimas, bendruomenes ir visuomenę spręsti tarpusavio santykių ir socialines problemas. Socialinio darbuotojo pagrindinė užduotis – skatinti socialinę kaitą, gerinti gyvenimo kokybę ir stiprinti solidarumą bei socialinį teisingumą. Kadangi socialinis darbuotojas yra pažeidžiamų asmenų, grupių ir šeimų atstovas, palaikantis, palydintis ir įgalinantis juos, todėl socialiniai darbuotojai neturi atlikti kontrolės, atskirties didinimo, techninių / pagalbinių veiklų. 

Pagarba asmens teisei apsispręsti yra viena esminių socialinio darbo vertybių, todėl socialinis darbuotojas negali būti kaltinamas dėl socialiai pažeidžiamų (taip pat ir priklausomų) žmonių elgesio.

Konferencijos dalyviai reikalauja, kad, siekiant stiprinti socialinių darbuotojų profesinį identitetą, socialinio darbuotojo kvalifikacija turi būti fiksuota socialinio darbo bakalauro / magistro / profesinio bakalauro studijų baigimo diplome. Kvalifikacinių laipsnių sąrangoje numatyti kad, socialinio darbo studijos būtų išskirtos kaip atskira studijų krypčių grupė, kadangi tai yra dar nauja, be to, valstybės reguliuojama profesija, turinti įgyti pakankamai galių ir visuomenės pripažinimą, tam, kad galėtų padėti spręsti Lietuvoje įsišaknijusiais socialinės atskirties, nelygybės, diskriminacijos, smurto problemas.

Konferencijos dalyviai pritaria, kad socialinio darbo kaip atskiros mokslo krypties pripažinimas įgalintų įsteigti Lietuvoje kaip ir kitose Europos ir pasaulio šalyse socialinio darbo doktorantūros studijas.

Konferencijos dalyviai atkreipia dėmesį, kad socialiniai darbuotojai yra įgiję gebėjimus spręsti sudėtingas šeimų ir vaikų situacijas, todėl, teikiant pagalbą problemų turinčioms šeimoms, jie yra lygiaverčiai socialiniai partneriai kartu su vaiko teisių apsaugos specialistais, mokyklos pedagogais, policijos pareigūnais ir kitų profesijų atstovais. Socialinio darbo profesijos turinys, studijų krypties aprašas bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys socialinio darbo studijose įgyjamas kompetencijas, sudaro prielaidas šių studijų programų absolventams vystyti profesinę veiklą ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose kaip lygiaverčiams partneriams sveikatinimo paslaugų teikime.

Konferencijos dalyviai pabrėžia, kad profesionalaus socialinio darbo visuomenėje pripažinimas turi būti pagrįstas profesine kvalifikacija, mokslu pagrįstomis metodikomis / modeliais, oriu atlyginimu, pagrįstu darbo krūviu, užtikrinančiu galimybes kokybiškai veiklai.

Konferencijos dalyviai kviečia aukštųjų mokyklų, vykdančių Socialinio darbo studijas, parengtas ir vykdomas kvalifikacijos tobulinimo programas įtraukti į socialinį darbą dirbančiųjų kvalifikacijos ir atestavimo sistemą, sudarant lygiateisę galimybę šių programų vykdymo informacijos sklaidai.


Atgal