Niekada nevėlu pradėti iš naujo: Erikos Vasiliauskienės istorija
Kartais didžiausi pasiekimai prasideda nuo sprendimo nepasiduoti. Tuo įsitikinusi Apskaitos ištęstinių studijų programos absolventė Erika Vasiliauskienė, kurios kelias į aukštąjį mokslą buvo ilgas, kupinas iššūkių, tačiau dar labiau – ryžto ir tikėjimo savimi.
Šiaulių valstybinės kolegijos diplomą šiemet gavusi Erika prisimena: „Jeigu kas nors man prieš dešimt ar penkiolika metų būtų pasakęs, kad vieną dieną baigsiu aukštąjį mokslą, tikriausiai būčiau tik nusišypsojusi“.
Būdama septyniolikos, baigusi tik dešimt klasių, ji išvyko gyventi į Angliją. Svečioje šalyje prioritetu tapo darbas ir kasdieniai rūpesčiai. Vis dėlto svajonė mokytis niekur nedingo. Gyvendama užsienyje Erika lankė koledžą, tobulino anglų kalbos žinias, ruošėsi egzaminams ir puoselėjo viltį vieną dieną studijuoti aukštojoje mokykloje.
Nuoseklus kelias į studijas
Lūžis įvyko 2020 metais, prasidėjus pandemijai. Atsiradus galimybei mokytis nuotoliniu būdu, Erika nusprendė dar kartą pabandyti siekti tikslo – įstojo į suaugusiųjų mokyklos vienuoliktą klasę, o 2021 metais grįžo į Lietuvą, baigė dvyliktą klasę ir gavo brandos atestatą.
„Tai buvo pirmas kartas po labai ilgo laiko, kai nuoširdžiai savimi didžiavausi“, – sako pašnekovė.
Netrukus Erika pasirinko studijas Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Prie šio sprendimo prisidėjo ir jos vyras – kolegijos absolventas, kuris visuomet itin gerai atsiliepė apie studijų kokybę ir dėstytojus.
„Jo patirtis man suteikė pasitikėjimo priimant sprendimą. Grįžusi į Lietuvą ir nusprendusi siekti aukštojo mokslo, pasirinkau apskaitos studijas ŠVK ir nė karto dėl to nesigailėjau“, – pasakoja ji.
Nors iš šalies gali atrodyti, kad studijų kelias buvo tiesus, realybė buvo kur kas sudėtingesnė. Erika studijavo augindama keturis vaikus. Mokslams dažniausiai laiko rasdavo tada, kai namuose įsivyraudavo tyla – vėlai vakare ar naktį, vaikams jau miegant.
Išbandymai netrukdo siekti tikslų
Tačiau didžiausias išbandymas laukė studijų metu. Tuomet šeima sužinojo, kad du jos vaikai turi autizmo spektro sutrikimų.
„Sunkiausia buvo ne pačios diagnozės, o jų priėmimas. Buvo daug klausimų, baimės dėl ateities, dienų, kai neturėjau jėgų nei mokslams, nei sau pačiai“, – atvirai dalijasi Erika.
Tokiomis akimirkomis ne kartą kilo mintis nutraukti studijas, tačiau Erika atkakliai siekė savo tikslo: „Norėjau parodyti savo vaikams, kad net tada, kai gyvenimas tampa sunkus, žmogus gali atsistoti ir eiti toliau.“
Studijų pradžioje Eriką lydėjo nemažai nerimo ir nepasitikėjimo savimi. Ji prisipažįsta, kad ypač jaudindavosi prieš darbų pristatymus, o sulaukusi kritikos kartais suabejodavo savo gebėjimais. Tačiau laikui bėgant požiūris keitėsi.
„Su kiekvienu semestru vis labiau augo pasitikėjimas savo jėgomis. Išmokau priimti kritiką kaip galimybę tobulėti, o ne kaip nesėkmę“, – sako absolventė.
Kalbėdama apie studijų metus, Erika ypatingą padėką skiria dėstytojoms.
„Labiausiai prisiminsiu dėstytojas. Jos ne tik dalijosi žiniomis, bet ir įkvėpė, motyvavo, skatino nepasiduoti. Dėstytojų žmogiškumas, supratingumas ir gebėjimas nuraminti sudėtingomis akimirkomis man buvo ne mažiau svarbūs nei pačios studijos.“
Šiandien, baigusi studijas ir apsigynusi baigiamąjį darbą, Erika didžiuojasi ne tik įgytu diplomu.
„Didžiuojuosi tuo, kad nepasidaviau. Esu paprasta mama, auginanti keturis vaikus. Mama, kuri daug kartų abejojo savimi, pavargo, verkė, pyko ir klydo. Bet kartu ir mama, kuri kiekvieną kartą atsistojo ir bandė dar kartą.“
Jos istorija – tai priminimas, kad atkaklumas gali padėti įveikti net didžiausius iššūkius, o svajonėms nėra nustatyto termino.
„Šis pasiekimas man reiškia ne diplomą ir ne pažymius. Jis man reiškia, kad kartais užtenka tiesiog nenuleisti rankų. Ir kad niekada nėra per vėlu pradėti iš naujo.“
